LT | EN | PL | DE
Pagrindinis puslapis > Lankytini objektai > Dvarų paveldas

Dvarų paveldas

Aštriosios Kirsnos dvaro sodyba
MC 1498

Adresas. Aštriosios Kirsnos k., Būdviečio sen. 

 

Kirsna – jotvingių kilmės vardas, reiškiantis juodą upę.
Aštrioji Kirsna dokumentuose minima XVI a., karaliaus Žygimanto III. Dvaro sodyba yra viena didžiausių Dzūkijoje – ją sodybą sudaro 19 pastatų ir parkas. Pastatų architektūroje atsispindi klasicizmo, romantizmo ir kitų istorinių laikotarpių stilistiniai bruožai. Tarp kitų Lietuvos XIX a. dvarų sodybų Aštriosios Kirsnos ansamblis išsiskiria itin originalia reprezentacinės ir ūkinės – gamybinės dalių kompozicija (uždarų kiemų charakteris) su buvusia maksimaliai išvystyta vandens telkinių sistema bei gausybe parko elementų – apžvalgos kalvelių gausa parke. Dvaro sodyba mena žymiausius jos gyventojus – Lietuvos didikus Sapiegas, Karengas, Lukoševičius. XIX a. pradžioje dvare veikė kalkinė, plytinė, lentpjūvė, spirito varykla, malūnas. Šiuo metu dvaro sodyba priklauso privačiam asmeniui, tačiau sodybos lankymas yra neapribotas.

 

Rudaminos buv. dvaro sodybos fragmentai

MC 267

Adresas. Rudaminos mstl., Lazdijų sen.                                                                                                                                           

                                                                                               

Rudamina - Rudaminos piliakalnio papėdėje esantis miestelis, įkurtas Grigaliaus bei Marijos Masalskių XVI a., čia pastačius dvarą. Jis apsuptas 6,5 ha parko bei tvenkinių, šiuo metu vyksta jo restauravimo ir pritaikymo darbai.
Laikotarpis. XVI a.

 


Buvusio Veisiejų dvaro fligelis su parku

Adresas. Santarvės g., Veisiejų m..

Istorija. 1743 – 1745 m. Veisiejų savininkas Lietuvos didysis etmonas Mykolas Masalskis pastatė U raidės formos reprezentacinius rūmus. 1928 m. centrinė rūmų dalis bei rytinis fligelis buvo nugriauti. Likęs vakarinis fligelis yra valstybės nuosavybė. Statinius juosia XVII a. dvaro parkas, užimantis 5,9 ha plotą. Parke auga apie 2000 rūšių medžių, taip pat Veisiejų uosis - gamtos paminklas.
XIX a. parkas pertvarkytas į peizažinį. Tai padarė jau kiti savininkai – Oginskiai. Tačiau parkas buvo suniokotas per I ir II Pasaulinius karus.
Praūžus karų audroms, veisiejiečiai ėmėsi parko tvarkymo darbų. Parke įrengtas stadionas, futbolo, tinklinio ir krepšinio aikštelės. Parke vyksta rajoninės dainų ir šokių šventės, mitingai ir kiti renginiai.
Veisiejų parko plotas 17,5 ha. Svarbiausias parko elementas – labai aukštų, ratu sodintų dvidešimt dviejų mažalapių liepų ratas. Dabar liepos, kurių amžius apie 200 metų, supa šokių aikštelę.
Laikotarpis. 1743- 1745 m.