Sakralinis paveldas

Šv. Jurgio bažnyčia

Adresas. Vytauto g./S.Dariaus ir S.Girėno g., Veisiejai.

Bažnyčia įspūdinga eksterjeru, reikšminga istorine praeitimi. 1965 m. Veisiejų bažnyčia buvo paskelbta vietinės reikšmės paminklu. Bažnyčioje gausu dailės paminklų – varpas, skulptūros „Nukryžiuotasis“, „Jono Nepomukas“, paveikslai „Atsimainymas“, stacijos, „Šv. Antanas“, kilnojamas altorėlis su paveikslu „Šv. Antanas“, vargonai. Šalia bažnyčios - varpinė, kurioje yra seniausias rajone žalvarinis varpas, nulietas 1650 metais.
Laikotarpis. XIX a. pr.

Šv. Trejybės bažnyčia

Adresas. Rudaminos mstl., Lazdijų sen.

Rudaminos buvusio dvaro rūmai ir parkas, klebonija ir Šv.Trejybės bažnyčia – darni architektūros paveldo sankaupa, atspindinti visą Rudaminos miestelio praeitį. Bažnyčia Rudaminoje pradėta statyti 1757 m. tuometinio vietos dvarininko Mykalojaus Sušickio lėšomis. Bažnyčia yra ankstyvojo baroko architektūros paminklas. Ji buvo perstatyta 1913 m. Joje gausu dailės, smulkios kalvystės darbų, išlikęs Marijos Rožančinės paveikslas su aptaisais.
Laikotarpis. 1757 m.

Švč. Mergelės Marijos koplyčia (Kryžiai)

Adresas. Staigūnų km., Teizų sen.

Tai katalikų šventovė pietiniame Dusios ežero krante, netoli Sutrės upelio. Pasakojama, kad 1702 m. tarp Dusios ir Metelio ežerų buvo apsistojusi etmono Mykolo Servaco Višnioveckio vadovaujama Lietuvos kariuomenė, pasiryžusi užkirsti kelią į Gardiną žygiuojančiai švedų kariuomenei. Belaukiantys priešo lietuviai pastatė tris kryžius toje vietoje, kur kariuomenės kapelionas aukojo Šv. Mišias. Ant vieno iš jų buvo pakabinta Dievo Motinos paveikslo kopija. Karius žinia apie prisiartinusią švedų kariuomenę pasiekė apaštalų Petro ir Pauliaus dieną, besibaigiant Mišioms. Po mūšio vietovė atiteko švedams, tačiau Dievo Motinos paveikslą vietiniams gyventojams pavyko paslėpti. Prabėgus keliems metams, toje pačioje vietoje regėjimą atgavo apakęs šio mūšio veteranas. Pasklidus žiniai apie stebuklą, žmonės šioje vietoje ėmė rinktis pamaldoms. Tikima ,kad stebuklingų galių turi ne tik stebuklingas Motinos paveikslas, bet ir trykštantis šaltinio vanduo. Kasmet organizuojami Sėkminių ir Petrinių atlaidai.
Laikotarpis. 1702 m.