Bulakavo dvaras yra Lazdijų rajone, Bulotiškės kaime.
1550 m. dvaras priklausė Felicijui Bulhakai, nuo kurio pavardės prilipo dvaro pavadinimas. Sodyba taip pat buvo vadinama Bulhakowsk, Bulokiškės, Bulotiškės. Čia Bulhakai susilaukė dviejų vaikų Vladimiro ir Terėsės. Po dešimties metų 1560 m. Felicijus mirė šiame dvare. Turtą toliau valdė sūnus Vladimiras su žmona Selina Skanderberg ir čia 1565 m. susilaukė paskutinio iš Bulhakų Bulakavo dvaro paveldėtojo, Vladimiro Vitalio Bulhako. Dvaras porą šimtmečių, apytikriai iki XVIII a. pabaigos priklausė Narušiavičiams. Pirmieji čia apsigyveno Stanislovas ir Ona Sapiegaite Naruševičiai. Apie 1800 m. dvarą nusipirko Juozapas Tadas Karenga. Bulotiškėse jis perstatė medinį palivarko pastatą į klasicizmo stiliaus rūmus tokiu būdu pakeldamas jo prestižą iki dvaro lygio. Tuo metu šiai šeimai priklausė ir Aštriosios Kirsnos dvaras. Mirus Karengai turtas atiteko keturiems sūnums. Tuomet dvarai įgavo autonominį statusą, kadangi perėjo keliems savininkams. Bulotiškės sodybą nesėkmingai valdė sūnus Stanislovas Karenga, kadangi jau 1880 m. dvarą iš varžytinių nusipirko Arnoldai. Po pastarųjų dar truputi čia pasitrynė Bergermanai. Po Pirmojo pasaulinio karo iki dvaro nacionalizacijos 1940 m. jis buvo Gavronskių žinioje. Metams bėgant šioje vietovėje susiformavo trys dvarai: Bulakava, Novaradziškės ir Aštrioji Kirsna.
Sodyba visai negyvenama, nebyli stūkso užkaltais langais. Ramybė. Bulakavo dvaro sodyba nepanaši į daugelį klasicizmo epochos kompleksų savo išskirtiniu išplanavimu. Jis tarsi sudaro urbanistinio stiliaus uždarą aikštę. Ūkiniai trobesiai ir kiti pastatai atsisukę veidu į dvaro centrą, tai yra rūmus. Labiausiai akį traukia neįprastų formų oficinos pastatas. Tarsi Tadas Karenga, dvaro savininkas, sumažinęs mastelį stengėsi atkartoti Aštriosios Kirsnos rūmų pastatą. Toks pats neįmantrus stačiakampis kubas su keturių kolonų portiku. Galima tik spėti, kad Bulakavo dvaro rūmų pastatą taip pat puošė panašus portikas. Turbūt jis tiesiog buvo nugriautas per pastato rekonstrukciją. Stebint buvusių Bulakavo dvaro savininkų sąrašą aiškėja, kad palivarkas buvo sudėtinė Aštriosios Kirsnos dvaro dalis, kol turtas buvo vienose Tado Karengos rankose. Vėliau nupirkę Aštriosios Kirsnos ir Bulokavo dvarus Gavronskiai taip pat apjungė kapitalą. 1960 m. keičiant dvaro pastatų paskirtį, pasireiškė tikras tarybinių architektų barbarizmas, rūmai rekonstrukcijos eigoje buvo neatpažįstamai subjauroti, kiek geriau išsilaikė tik oficina. Šioje Dzūkijos vietoje, palyginti nedideliais atstumais išsidėstę keturi įdomus dvarai. Rudaminos, Aštriosios Kirsnos, Bulakavo ir Budviečio.
Informacija Lazdijų krašto muziejaus
Atsiliepimai