Lietuviškąja Žana d‘Ark tituluojamos 1831 m. sukilimo dalyvės, kapitonės, grafaitės Emilijos Pliaterytės narsa, žygdarbiai ir didvyriškumas tapo pavyzdžiu ne tik lietuvių, bet ir lenkų, baltarusių bei kitų tautų žmonėms. 1831 m. su pusbroliu Cezariu Pliateriu ji suorganizavo sukilėlių būrį, kuris su sąjungininkais užėmė Zarasus, dalyvavo mūšyje Radviliškio rajone, vėliau – Vilniaus apskrityje ir Kaune. Sukilėliams nutarus trauktis link Prūsijos sienos, Emilija kartu su Marija Rašanavičiūte ir pusbroliu pabandė per Užnemunę pasiekti Varšuvą ir ten toliau tęsti kovą. Kelionėje Emilija buvo sužeista priešo kulkos. Ėjo miškais slapstydamiesi, daugiausia naktimis, kentėjo badą, troškulį, nuovargį. Galų gale išsekus jėgoms ir ant kojų atsivėrus žaizdoms E. Pliaterytė beeidama apalpo. Cezaris ir Marija nunešė Emiliją į eigulio trobelę, kur ją priglaudė eigulys Margelis. Eigulys kreipėsi į artimiausią dvarininką Ignotą Ablamavičių, grafaitę priėmė į netoliese Kapčiamiesčio esantį savo Justinavo (Vainežerio) dvarą. 1831 m. gruodžio 23 d. Emilija mirė Vainežerio kaime. Naktį laiveliu Baltosios ančios upe ji buvo slapta atplukdyta į Kapčiamiesčio bažnyčią ir palaidota Kapčiamiesčio kapinėse. Kapčiamiesčio vidurinėje mokykloje įkurtame Emilijos Pliaterytės vardo muziejuje jos gyvenimui įamžinti skirta didžiausia muziejaus ekspozicija. E. Pliaterytei atminti pastatyti paminklai Kapčiamiesčio miestelio centre bei Vainežerio dvaro parke. Emilijos paminklas Vainežerio dvaro parke yra ypatingas, nes tai bene vienintelis klūpančio karžygio paminklas Europoje.
Atsiliepimai