1947 m. spalio 20 d. Petras Vilkelis-Barzdukas paskirtas Šarūno rinktinės DLK Vytenio grupės (grupę sudarė trys būriai) 1-ojo būrio vadu. 1947 m. gruodžio 14 d. žuvus Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio grupės vadui Jurgiui Ptakauskui-Liepai, grupės (vėliau – tėvūnija) vadu paskirtas Petras Vilkelis-Barzdukas. 1948 m. rugpjūčio 15 d. jam suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis.
Petras Vilkelis-Barzdukas žuvo (sunaikinęs dokumentus nusišovė) 1949 m. kovo 9 d. Smališkės kaime, Leono ir Onos Paliučių troboje, išdavus bunkerio vietą (per tardymą išdavė vasario 26 d. areštuotas partizanas Uola, kuris pasakė, kad bunkerio dangtis įtaisytas krosnyje). Kartu žuvo bendražygiai Petras Žakevičius-Tautmylis, Bronius Sadauskas – Galiūnas ir Jonas Jančė – Džiaugsmelis. Juozas Barkauskas-Vėjūnas, Bolius Sotnikas-Milžinas žuvo tą pačią dieną prie sodybos esančiam miške. Apie jų žūtį sukurta daina „Ko nuliūdai, brangi Dzūkija“
- Ko nuliūdai, brangi Dzūkija? - Su vėju atlėkė žinia: Apsupo brolius partizanus Stalino budelių gauja.
Petro Vilkelio senutė motina su dviem vaikaičiais (Petro vaikais) – Jurgiu ir Joana dar 1947 m. gruodžio 17 d. buvo ištremti į Sibirą, o 1953 m. – ir kiti šeimos nariai.
Informacija ir nuotraukos iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos internetinio puslapio https://kpd.lrv.lt/lt/ ; Nekilnojamųjų Kultūros vertybių registro https://kvr.kpd.lt/#/, objekto unikalus kodas 26420
Atsiliepimai