Veisiejų dvaro užuomazgos siekia 1501 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras šias žemes padovanojo Glinskiams. 1613 m. Veisiejų šeimininkais tapo Radvilos. 1733 m. dvarą nusipirko Teodoras Masalskis, vėliau dvarą valdė jo sūnūs Andrius ir Stanislovas. Dvaro sodybą, kurios fragmentai išliko iki mūsų dienų, kūrė Lietuvos didysis etmonas Mykolas Juozapas Masalskis, kuris buvo vedęs Prancišką Oginskaitę. Jų šeimoje gimė būsimasis Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis. 1743–1745 metais Veisiejų savininkas Lietuvos didysis etmonas Mykolas Masalskis užbaigė U raidės formos reprezentacinius rūmus, pristatydamas du flygelius. Iš kažkada prašmatnaus dvaro išliko vienintelis flygelis – vieno aukšto tinkuotas mūrinis statinys. 2015 m. už ES struktūrinių fondų lėšas sutvarkytame Veisiejų dvaro vieninteliame išlikusiame fligelyje įsikūrė Veisiejų regioninio parko lankytojų centras ir parko direkcija.
Viename seniausių parkų Lietuvoje, Veisiejų dvaro parke, galite surasti liepų ratą, sodintą dar XVIII a. antroje pusėje, kuriame auga 21 liepa, bei 200 metų skaičiuojantį Veisiejų dvaro parko uosį. Čia taip pat aptiksite ir Meilės tiltelį, kuris pildo įsimylėjėlių norus. Svarbūs parko elementai - paminklas esperanto kalbos kūrėjui L. L. Zamenhofui, skulptūra poetui Sigitai Gedai bei grojantis ir šviečiantis fontanas.
Atsiliepimai